Kineskopiniai televizoriai (kalbėkime apie modernesnius tranzistorinius, ne apie pirmuosius lempinius), priklausomai nuo ekrano dydžio ir kitų savybių, vartoja 100-400 W. Tai reiškia, kad kasdien žiūrėdami 4 val. (tiek laiko TV žiūrėjimui 2020 metais skyrė statistinis lietuvis) galite suvartoti iki 1,5 kWh – per mėnesį jau ir turite apie 45 kWh. Juos galima pavadinti santykinai taupiais nebent dėl ekranų, kurių įstrižainė retai peržengia 24 colių ilgį.

Iš pasaulinės rinkos kineskopiniai TV ėmė trauktis apie 2005 metus (maždaug apie tą laiką bankrutavo ir mūsiškis Panevėžio „Ekranas”). Vis tik dar ir šiandien šių televizinės technologijos ištakas liudijančių egzempliorių nemažai aptiksime Lietuvos gyventojų namuose.

Dėl išskirtinių vaizdo savybių (didelio ryšumo, itin gilios juodos spalvos, geros vaizdo dinamikos) šie televizoriai vienu metu (1995-2005 m.) karaliavo plokščiaekranių televizorių rinkoje. Vienok, jie vartojo energijos dar daugiau už kineskopinius – jau vien dėl kur kas didesnių ekranų. Antai 42 colių plazma siurbė nuo 200 iki 500 vatų, o 65 colių – 500-600 vatų. Ir nors vėlesni modeliai tapo nebe tokie rajūs, vis tik pagal energetinio taupumo parametrą negalėjo prilygti skystų kristalų (LCD) televizoriams. Aukštas energijos poreikis buvo vienas iš esminių veiksnių, kodėl plazma pralaimėjo konkurenciją LCD varžovams ir apie 2015 m. pasitraukė iš rinkos.

Skystų kristalų (LCD) televizoriai, pradėti masiškai gaminti apie 2000 metus, padarė revoliuciją televizorių pramonėje, nes dėl savo technologinių savybių tapo plokšti, lengvi, didesnio ekrano, bei gerokai taupesni energijos požiūriu. Tokios pačios ekrano įstrižainės LCD televizorius daugiau negu du kartus taupesnis už kineskopinį ir maždaug trečdaliu – už plazminį.

Kita vertus, tenka konstatuoti, kad tokios mažos įstrižainės, kokios buvo gaminami kineskopiniai televizoriai, LCD televizorių kažin ar berasite parduotuvių lentynose – jų ekranai yra kartais didesni už kineskopinių. Didesni ekranai suvartoja daugiau energijos. Dėl šios priežasties Jūsų 42 colių įstrižainės LCD televizorius gali vartoti panašiai kaip 24 colių senasis kineskopinis, o dar didesnio ekrano – net ir daugiau už „senuką“.

Šviesos diodų arba liaudies tiesiog „lediniais“ vadinami televizoriai, kaip ir LED apšvietimo lemputės, yra gerokai taupesni, nes jų ekrano vaizdas susideda iš labai mažų šviečiančių taškų (mikrodiodų), kurių kiekvienas vartoja labai nedaug energijos. Kuo didesnis ekranas, tuo didesnis skirtumas, kiek energijos suvartoja LCD ir kiek LED televizorius. LED televizoriai taupesni už plazminius vidutiniškai tris kartus.

Verta taip pat atkreipti dėmesį, kad egzistuoja tarpinė LCD-LED televizorių šeima. Šio modelio televizoriuose šviesos srautą spinduliuoja ne ankstesniems LCD televizoriams būdinga katodinė lempa, bet viduje įrengtai LED šviestuvai. Gamintojai tokius dalinai ledinius, bet savo esme LCD televizorius neretai reklamuoja kaip LED televizorius. Dėl šios priežasties nenustebkite, jeigu susidursite su teiginiu, esą LED televizorius energetiškai yra tik nežymiai taupesnis už LCD.

Šių televizorių vaizdo kokybė yra aukštesnė negu LED pirmtakų. Deja, jie daugiau ir energijos suvartoja. Viename iš rtings.com atliktų tyrimų 55 colių OLED televizorius standartiniu režimu vartojo 98 vatus, kai tuo tarpu tokio paties dydžio LED varžovas – tik 57 vatus. Tačiau net ir tokiu atveju 55 colių OLED TV vartoja tiek pat energijos, kaip 20 colių arba kone 3 kartus mažesnio ekrano kineskopinis TV.

Ultraraiškiais (Ultra HD) vadinami televizoriai, kurių ekrano rezoliucija (raiška) yra 4 arba net 8 kartus didesnė už standartinės raiškos analogus. Ultraspalvotais (HDR) vadinami televizoriai, kurie gali sukurti itin aukštą vaizdo spalvinį skaistumą ir kontrastingumą. Pastarieji matuojami skaisčiais (angl. nits) tarp išgaunamos juodos ir baltos spalvos. Daugelyje televizorių šis skirtumas siekia iki 500 skaisčių. HDR modeliuose skirtumas tarp juodos ir baltos spalvos yra dvigubai didesnis ir siekia 800-1000 skaisčių.

Šiems raiškos ir spalvotumo efektams sukurti neabejotinai reikalingas didesnis energijos kiekis, todėl šie televizoriai, kuomet dirba Ultra HD ir HDR režime, yra ne mažesni energijos „rijikai“ už plazminius.